Vaikų piešinių paslaptys - Dailės terapija rizikos grupės vaikams

Dailės terapija rizikos grupės vaikams

Vaikams lankytis pas psichologą yra labai sunku, ypač socialiai uždariems vaikams. Jiems „nieko netrūksta“, „viskas yra gerai“, nors pagalba akivaizdžiai reikalinga. Tokiu atveju psichologas gali pasinaudoti dailės terapija, nes vaikui ji yra patraukli ir jie noriai ateina piešti.
Psichologai, kurie taiko dailės terapijos metodą, labai svarbu prisiminti, kad jų pagrindinė užduotis – sukurti saugią aplinką, kurioje vaikai galėtų atsiverti ir išsikalbėtų, sudominti atstumtus (socialiai uždarus) vaikus, kad jie ateitų į grupę ir motyvuoti vaiką gauti specialisto pagalbą.

Piešimo etapai, kurie yra būdingi atstumtiems ir uždariems vaikams:

Pirmas etapas – tamsūs piešiniai.

Šis etapas vaikams yra sunkiausias ir ilgiausias, bet geriausiai atspindi vaikų vidinę būseną: sumaištį, nerimą, baimę, nepasitenkinimą ir t.t.
Pasak Polukordienės (2003), menas, kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę.
Šis etapas svarbus yra tuo, kad vaikai turi galimybę „išsipiešti“, t.y. sublimuoti visus negatyvius suvoktus ir nesuvoktus jausmus ir taip išsivaduoja iš slegiančios vidinės įtampos, kuri jiems kėlė baimę ir nerimą. Tai galima pamatyti iš vaikų elgesio, kaip jie piešia savo pirmuosius piešinius: labai skuba, ima kuo didesnį popieriaus lapą, dengia jį iš pradžių šviesiom paskui ryškiom, galiausiai tamsiom spalvom. Piešinys tada išeina niūrus ir „piktas“. Vaikai tada gali greitai suplėšyti arba suglamžyti ir skubėti imti kitą popieriaus lapą ir piešia toliau, tarsi nejausdami, kad „išsipiešę“ jie pasieks savo – gerą ir gražų piešinį, kuris atspindės jo vidinę harmoniją, ir, jau matydamas tokį piešinį, galės juo džiaugtis.
Per pirmuosius 3 užsiėmimus vaikai gali nupiešti daugiausia 5 – 9 piešinių. Po tokio “kūrybinio proceso” vaikai būna tarsi išsidūkę. Nors tikslas nėra dar pasiektas, tačiau neverbalinis elgesys byloja, kad jie jaučiasi geriau.

Antras etapas – šviesesni piešiniai.

Šviesesni vaikų piešiniai patvirtina tai, kas vyko pirmame etape. Subjektyvios pastabos apie vaikų neverbalinį elgesį, bylojantį apie vaiko pozityvius vaikų pokyčius, pasitvirtina tolesniais jų piešiniais antrame etape.Šio etapo piešinius vaikai jau priima: rodo vadovui, draugams. Taip prasideda verbalinis bendravimas tarp grupės narių ir vadovo. Vaikai pradeda po truputį kalbėti, paprašo pagalbos arba pasisiūlo padėti. Šiame etape vaikai sutinka kalbėti apie piešinius su vadovu.

Šis etapas laiko atžvilgiu kiekvienam vaikui yra skirtingas (1 – 2 mėnesiai). Jis svarbus tuo, kad yra tarsi švelnus perėjimas, kuris vaiką išveda iš “nesuvokiamo” į “suvokiamą”. Vaikai šiems piešiniams sugalvoja pavadinimus, iš kurių taip pat galima spęsti apie jų problemas. Kūrybinis procesas padeda išlaikyti psichologinį atstumą su konfliktiniu objektu. Iš pasąmonės iškilusios problemos, įgavusios simbolių formą, tampa ne tokios grėsmingos. Be to, kūrybinis procesas padeda formuoti civilizuotą elgesį. Taigi šiame etape vaikai netiesiogiai pradeda kalbėti apie savo problemą.

Trečias etapas šviesūs piešiniai

Tai pats svarbiausias dailės terapijos etapas, keliais aspektais:

• 1. Būtent dabar vaikai pradeda įvardyti savo problemas ir daugiausia kalba apie tai, kas jiems yra skaudu.
  2. Prisimena skaudžiausias savo gyvenimo įvykius ir išdrįsta apie juos kalbėti garsiai su vadovu per individualų piešinių aptarimą.
  3. Piešinių aptarimo metu išryškėja įvairios problemos, susijusios su vaiku ir jo artimiausia aplinka – šeima. Tai atsiranda galimybė padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai.
  4. Šio etapo pabaigoje visi vaikai “atranda save” ir pradeda galvoti apie alternatyvią veiklą pagal savo gebėjimus, džiaugiasi savo pasiekimais, noriai dalyvauja saviraiškos darbų parodoje ir tuo didžiuojasi t.y. išauga savivertė.
  5. Šiuo etapu surinkta medžiaga yra labai informatyvi ir ją galėtų naudotis visos institucijos, dirbančios su rizikos grupės vaikais, taip pat ji gali būti perduota į nuolatinę vaiko buvimo vietą: mokyklą, dienos centrus ir pan.

 Ketvirtas etapas – konkretūs piešiniai

Šiame etape užsiėmimus vainikuoja vaikų pergalė, išreikšta piešiniais , dedikuojama konkrečiam asmeniui, dažniausiai tam, kurio nekentė.
Šiame etape įvaikai įgyja sveikos šeimos augančių vaikų bruožus:
• Laimingi (susiranda draugų, atskleidė savo kūrybiškumą);
• Draugiški (padeda vieni kitiems);
• Myli savo tėvus (konkrečius piešinius dedikuoja tėvams, kurių anksčiau “nekentė”);
• Gerai vertina save (atskleidė savo kūrybiškumą);
• Pasitiki savimi (dalyvauja parodose, dovanoja savo piešinius, su pasididžiavimu rodo juos savo draugams, pradeda lankyti įvairius būrelius);
• Gerai suvokia savo elgesį (nors dar labai sunkiai, vis dėlto priima sprendimą, prieš tai įvertinę situaciją);
• Altruistiški (prisimena, užjaučia sergančius vaikus);
• Moka bendrauti su kitais (įgiję pasitikėjimą savimi, vaikai džiaugiasi, kad pasikeitė jų santykiai mokykloje su draugais);
• Gerai mokosi (pradeda geriau mokytis);
• Džiaugsmingos nuotaikos (vaikų veiduose dažna šypsena).