Vaikų piešinių paslaptys - Ką atskleidžia vaikų piešiniai?

Ką atskleidžia vaikų piešiniai?

 Piešiniai kalba ne tik profesionalams. Taigi jūsų vaikas nupiešė piešinį. Pažvelkite į jį. Vaikai piešia tai, kas jiems rūpi. Ką nupiešė jūsiškis?

•  Mėgstamus knygų ar filmų herojus. Puiku. Tai rodo susidomėjimą, prisirišimą. Tokie vaikai imlūs naujai informacijai, juos nesunku sudominti mokslu.
•  Gyvūnai. Veikiausiai jūsų vaikas jautrus ir pažeidžiamas. Mažieji nereti save tapatina su gyvūnais. Taigi kokią nuotakią „padovanoja“ jiems piešinyje – taip jaučiasi patys.
•  Mūšiai. Paprastai juos piešia berniukai. Tai normalu. Manoma, jog tokiais piešiniais vaikas iškrauna viduje susikaupusią vyrišką agresiją. O štai prievartos, žudynių, katastrofų scenos jau kalba apie vaiko baimę. Jei siužetas kartojasi gana dažnai, galima spėti, jog vaiką kamuoja nuolatinė baimė, jums vertėtų pasikonsultuoti su psichologu. Tuo tarpu jei tokie piešiniai tik epizodiški, pavyzdžiui, pažiūrėjus kovinį filmą – nieko baisaus, taip mažylis išreiškia savo įspūdžius, po filmo kilusį vidinį nerimą.
•  Spalvos. Atkreipkite dėmesį į spalvas. Psichiškai sveikas vaikas naudoja ryškių spalvų paletę, daugumą spalvų parenka pagal paskirtį: saulė – geltona, dangus – mėlynas, žolė – žalia. Vis dėlto pastebėjote, kad kuri nors viena spalva aiškiai dominuoja visose jo piešiniuose? Ypatingai susirūpinti derėtų jei pagrindine spalva tampa..:  

                 Raudona – vaikas labai aktyvus, galbūt netgi agresyvus;

                 Mėlyna– mažylis liūdi, galbūt ilgisi ko nors iš savo draugų, artimųjų;

                  Juoda– liudija vaiko baimę, atsiribojimą, palūžimą. Ypač jei piešinyje gausu aštrių juodų štrichų, net perdreskiančių popierių. Jei tai regite ne viename piešinyje – apsilankykite su mažyliu pas vaikų psichologą.

 Yra daugybė spalvų aiškinimų, įvairiai siejamų su žmogaus charakterio savybėmis, pomėgiais ar užslėptomis ydomis:

                  Geltona spalva – tai šviesa ir džiaugsmas;

                   Raudona – meilė;

                   Morkinę – mėgsta optimistai;

                   Juoda – asmenys linkę į depresiją.

   Taip pat kiti piešinių „ženklai“ – linijos, apskritimai, taškeliai, kryputės.

Piešiant šeimą, galima spręsti apie vaiko psichologinę būseną, savęs suvokimą. Paprastai centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats mažylis), pakraštyje – mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus – didesnius.

Dažnokai tėvai, užuot pagalvoję, kokią vertingą informaciją galėtų išskaityti mažylio piešinyje, jį kritikuoja: „nepanašu“, „per kreivai‘, „taip nebūna“. Esmė tame, kad vaikas dar nepajėgus sudėtingas emocijas nusakyti žodžiais. Bet jei duosite jam popieriaus lapą ir paraginsite ką nors nupiešti – galite tikėtis gauti patikimiausius atsakymus į klausimus, ką jaučia jūsų atžala.