Serijinių žudikų samprata

Mokslinėje literatūroje, analizuojant žmogžudystės fenomeną, galima sutikti gana mįslingą sąvoką – serijinis žudikas. Ši sąvoka mįslinga tampa dėl tokio tipo asmens savybių, motyvacijos, žmogžudystės motyvų. Todėl dažnai tokie asmenys yra neidentifikuojami, todėl gąsdinantys, o jų žmogžudystės – keliančios daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus. Taigi, svarbu apibrėžti, kas tai yra serijinis žudikas. Dauguma tyrėjų, šią sąvoką apibūdina kaip asmenį, kuris tyčia nužudė tris ar daugiau žmonių per tam tikrą laiko periodą (literatūroje pateikiama, kad laiko periodas turi būti ne trumpesnis nei 72 val.( Settzer, 1998, cit pagal Žukauskienė, 2006)) (WHO, 2002; Mouzos and West, 2007). Svarbu paminėti, jog šiame apibrėžime svarbiausi yra trys elementai – aukų skaičius, laikas ir motyvacija (Keeney and Heide, 1995, cit pagal Kraemer et al., 2004). Dažniausiai, klasifikuojant asmenį kaip serijinį žmogžudį, yra skiriamas tam tikras aukų skaičius – jis svyruoja nuo 2 iki 10 aukų. Kalbant apie laiko elementą, svarbu pabrėžti, kad žmogžudystės vyksta skirtingu metu, t.y. žudymai išsidėstę tam tikru laiko periodu. Galiausiai teigiama, jog tokių asmenų motyvacija žudyti dažniausiai yra susijusi su seksualiniu pasitenkinimu (Egger, 1998, cit pagal Kraemer et al., 2004).

Įdomu tai, jog serijiniai žudikai dažniausiai pasirenka panašius subjektus ar tikslus, t.y. panašios aukos, žudymo metodai, žudiko motyvacija (Mouzos and West, 2007). Yra skiriama keletas serijinių žudikų tipologijų, kurios yra naudojamos profiliavime. Viena dažniausiai naudojamų tipologijų – organizuoti ir neorganizuoti serijiniai žudikai (1 lentelė). Šios dvi kategorijos skiriasi žmogžudžių asmenybių charakteristikomis, gaunama informacija apie nužudymo vietą bei nužudytą asmenį. Svarbu tai, jog, organizuoto nusikaltėlio kategorija apima metodišką, iš anksto apgalvotą nusikaltimą, kuriame galima pastebėti tokius asmenybės bruožus kaip branda, sumanumas, o neorganizuoto atvirkščiai – nusikaltimas atliktas neapgalvotai, asmuo pasižymi nebranda, prisitaikėliškumu bei dažnai turi tam tikrų psichinių ligų (Kocsis et al., 2002).

 

 1 lentelė. Serijinių žudikų tipologija (Holmes, 1996, cit pagal Žukauskienė, 2006)

Organizuotas

Neorganizuotas

IQ aukščiau vidurkio, 105 – 120 ribose;       Socialiai prisitaikęs;       Gyvena su partneriu arba dažnai susitikinėja;       Fizinė prievarta šeimoje, griežta disciplina;       Gali turėti aukštąjį išsilavinimą;       Geri higienos ir namų tvarkymosi įgūdžiai;       Veikia šviesiu paros metu;       Žudo vienoje vietoje, lavoną išmeta kitoje; gali sukapoti arba kitaip subjauroti lavoną;       Nuvilioja auką į įkalinimo vietą (mėgaujasi su auka užmezgęs „žmogiškus santykius“, palikdamas jai šiek tiek judesių laisvės ir stebėdamas, kaip pamažu dūžta aukos viltys);       Palieka „sutvarkytą“ nusikaltimo vietą;       Palieka mažai fizinių įkalčių.

IQ žemiau vidurkio, 80 – 95 ribose;       Socialiai neprisitaikęs;       Neturi artimų santykių;       Emocinė prievarta šeimoje, nepastovi disciplina;       Dažnai yra nebaigęs vidurinės mokyklos;       Prasti higienos ir namų tvarkymosi įgūdžiai;       Veikia tamsiu paros metu;       Žudo ir palieka auką toje pačioje vietoje;       Dažniausiai nežaloja lavono, auką užpuola staiga ir netikėtai;       Nuasmenina auką iki daikto arba bejausmės būtybės lygio (nes nori, kad auka elgtųsi pagal gana rigidišką scenarijų ir vaidintų konkretų jo fantazijos veikėją);       Palieka fizinių įkalčių.

 Toks klasifikavimas suteikia informacijos apie žudiko asmenybės bruožus, nurodo, kaip buvo pasielgta su auka bei apibūdina nusikaltimo vietą, tačiau yra labai platus, tačiau neleidžia identifikuoti serijinių žudikių – moterų elgesio . Naudojant šią tipologiją gali būti sunku nustatyti,  kokiam tipui priskirti žudiką, kadangi čia yra labai svarbūs palikti įkalčiai, jų interpretavimas ir suvokimas ir pan.  (Taylor et al., 2012).  Nepaisant šių tokio skirstymo trūkumų, toks serijinių žudikų klasifikavimas yra plačiai paplitęs ir naudojamas užsienio šalyse.

Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojama, kas būdinga serijiniam žudikui. Dažniausiai yra pabrėžiama, kad tokie asmenys dažniausiai yra vyrai, vidutiniškai turintys aukštų protinių gabumų, kurių amžiaus vidurkis yra apie 30 m. Moterys serijinės žudikės sutinkamos retai (tyrime, kuriame buvo tirta 200 serijinių žudikų, moterys sudarė 12 – 17 proc.). Tokie nusikaltėliai yra linkę būti vieni, dažniausiai pasmaugia arba primuša auką. Serijiniai žudikai dažniausiai planuoja savo nusikaltimus, dažnai fantazuoja ir planuoja tai detaliai. Tokie nusikaltėliai yra linkę pasirinkti panašias įvykio vietas, panašių savybių turinčias aukas. (Mouzos and West, 2007)

Taigi galima pastebėti, kad serijiniai žudikai dažniausiai yra vyrai, kurie skiriasi savo IQ, socializacijos ypatumais,  aukų pasirinkimo motyvais,  paliktų įkalčių gausa ir pan. Minėta tipologija plačiai naudojama  užsienio šalyse - nusikaltėlių profiliavime. Tyrimų, kurie būtų atlikti analizuojant serijinius žudikus Lietuvoje nebuvo rasta, todėl būtų naudinga paanalizuoti tokių nusikaltėlių asmenybės bruožus bei aspektus, susijusius su aukomis bei nusikaltimo vieta Lietuvos mastu. Gauti duomenys suteiktų informacijos apie galimą minėtos tipologijos panaudojimo galimybes bei tokių asmenų charakteristikų nustatymo galimybes ir galbūt leistų daryti prielaidas apie tolimesnius tokių asmenų nusikaltimus.