Tėvai, kurie ruošiasi skirtis, arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendr1 abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei tėvai gali sutarti, ir kartu priimti sprendimus, kas liečia jų vaiką, bendras auklėjimas gali būti geriausias sprendimas abiems tėvams, kuris leistų abiems tėvams dalyvauti vaiko gyvenime.

Skirtumas tarp bendro auklėjimo ir vieno tėvo globos

Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, ji/s įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką. Vieno tėvo globa reiškia, kad vaikas daugiausiai laiko praleidžia su tėvu, kuriam priteista vaiko globa, tačiau teismo sprendimu yra sudaromi grafikai, kaip ir kada kitas tėvas gali matytis su vaiku.

Nuo kitų metų kovo 1 d. nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgis daugiau teisių. Nukentėjusieji gaus daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam jo pageidavimu bus išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.

Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą šiandien buvo priimtos Seime.

„Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau dėmesio skirs nukentėjusiesiems“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Teisės psichologų biblioteka pasipildė:

 Knygas galite skaityti paspaudus ant viršelio.

Dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje "Požiūrio į teisėsaugos institucijas ir asmenybinių charakteristikų sąsajos". Jūsų atsakymai pasitarnaus naujos metodikos adaptacijai bei pritaikymui darbe su įstatymų pažeidėjais.

Šiandien Vyriausybės pasitarime apsvarstytas Teisingumo ministerijos parengtas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos projektas, kuriame pateikti pasiūlymai sudarys galimybes plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras.

Vyriausybei apsvarsčius šią koncepciją, Teisingumo ministerija pradės rengti teisės aktų pakeitimus, būtinus taikinamojo tarpininkavimo plėtrai.

„Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Kai kada žmonės net nieko nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, kuris ne tik leidžia sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą Mediacijos paslaugas, kurios būtų teikiamos valstybės organizuojamuose projektuose ar apmokamos iš valstybės lėšų, galėtų teikti tik tie asmenys, kurie bus įrašyti į mediatorių sąrašą.

Koncepcijos projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena (pavyzdžiui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ginčuose dėl nedidelių sumų (neviršijančių 1500 eurų).

Tam tikrais atvejais, kai yra taikaus ginčo sprendimo tikimybė, nukreipti šalis spręsti ginčą privalomos mediacijos būdu galėtų teisėjai, taip pat privaloma mediacija civilinių bylų atveju galėtų būti taikoma dalyje bylų, kuriose teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Privaloma mediacija būtų ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka. Kitose bylose ši procedūra galėtų būti taikoma, tik jeigu būtų visos šios sąlygos: su tuo sutinka nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir kai yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės.

Kai kuriose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimai) mediaciją taikyti būtų neleidžiama. Mediacija būtų galima ir po nuosprendžio priėmimo.

Taip pat siūloma taikinamąjį tarpininkavimą taikyti ir administraciniuose ginčuose. Mediacija būtų taikoma nagrinėjant ginčus administracinių ginčų komisijose, taip pat teismuose.

„Šioje koncepcijoje pateikti mediacijos plėtros pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami atskirais etapais, vykdant tam tikrus bandomuosius projektus ir siekiant kurti gerąją praktiką. Iš pradžių privaloma mediacija galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, šeimos bylose, vėliau, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kitose bylose“, - sako J. Bernatonis.

Šaltinis: http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/2174

Neištikimybės priežasčių supratimas, gali jums padėti išvengti skaudžių pasekmių.

Galima net neabejoti, jog Lietuvoje yra labai aukštas neištikimybę smerkiančių asmenų skaičius (kai kur šaltiniuose minima apie 75 procentai, bet greičiausiai skaičiai yra daug aukštesni, dargi atsižvelgiant į krikščioniškąsias tautos nuostatas). Nepaisant aukšto neištikimybės smerkiančiųjų procento (Amerikoje apie 90 procentų smerkia), tyrimai rodo, jog net 30-40% žmonių yra įsitraukę į neištikimybių liūną. Neištikimybė yra susijusi su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip depresija, agresija artimoje aplinkoje, skyrybomis ar netgi savižudybėmis. Galvojant apie šias neigiamas pasekmes, naturaliai kyla klausimas - vis dėlto, kodėl žmonės yra neištikimi? Ir ar posakis "once a cheater, always a cheater" {vert.vieną kartą neištikimas, visada neištikimas} yra teisingas?

Nusikaltimų tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą. Kaip į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būtų galima integruoti psichologijos žinias, atsako Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė dr. Kristina Vanagaitė.

Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, gerai, jeigu nusikaltimo įvykio vietoje atrandami pirštų antspaudai, priklausantys anksčiau teistam asmeniui. Tokių akivaizdžių įrodymų gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai matė. Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją – pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones? Ir, be abejo, ne mažiau svarbus klausimas: ar galima tikėti jų pasakojimų tikslumu?

Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje? Kuo skiriasi teisės, klinikinis psichologas ir psichiatras vertinant jų žinias ir įgūdžius atliekant psichologinę ekspertizę?

Aiškinant skirtumus pirmiausiai reikia apibrėžti pagrindines sąvokas:

Teismo psichologijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių“ (http://www.infolex.lt/lite/ta/71679).

●Teismo psichiatrijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte“ (https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.5E17ACC9B804).

E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Tokio pobūdžio ekspertizių tikslas yra sužinoti daugiau apie nukentėjusiųjų individualias savybes, tokias kaip - galėjimas pasipriešinti įtariamajam, suprasti įvykio aplinkybes, kilusias psichines, psichologines pasekmes, padidintą polinkį meluoti, fantazuoti, nepilnamečių galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose (Žiobienė, 2012).

Šiame video labai aiškiai įvardijamos problemos, jog jaunuolius nuteisus ir nusiuntus į pataisos įstaigas, jų vėlesnių nusilatimų tikimybė ryškiai išauga. Nepamirštama paminėti, jog atskyrus asmenį 23 valandoms, nuo tiesioginės saulės šviesos, socialinių kontaktų, stipriai pažeidžiama psichika, ir labai greitai, ir lengvai vystosi psichologiniai asmenybės pakitimai, jau nekalbant apie psichikos ligas, kaip klinikinę depresiją, paranoją, šizoidinius sutrikimus.

Teisės psichologas teismo procese reikalingas tam, kad galėtų įvertinti visus faktorius ir pasakyti, jog teisminio proceso bei reabilitacijos, resocializacijos sąlygos gali duoti nelauktų rezultatų, ir duodi rekomendacijas, kaip elgtis, norint pasiekti pozityvių rezultatų teisės pažeidėjo gyvenime, bei bendruomenės į kurią ji/s grįš po bausmės atlikimo.

Mes net nejučia formuojame žmogaus tapatybę. Video keliami klausimai yra labai rinktiniai, nes norima sukelti socialinį disonansą. Žmogaus protas geba kelti ir atsakyti į tokius klausimus milisekundžių laiko intervalais. Todėl priskirti būdo bruožus, asmens savybes pagal tai kaip žmogus elgiasi, ką apsirengęs galima labai greitai. Vieni mokslininkai yra atradę, jog žmogus per 5 s. iš atsitiktinių žmonių gali nuspręsti su kuriais gali būti draugais, su kuriais niekada nebendraus, ir netgi išsirinkti sau sutuoktinį. Žinoma, tokiuose tyrimuose yra nemaža paklaida, tačiau 63% (šiame video rodo 73%), jog žmonės vertina tai, kaip visuomenei priimtiną, arba "bendruomeninio proto" pasirinkimą.

Įdomu būtų padiskutuoti ir išsiaiškinti, kas lemia tokio "bendruomeninio proto" formavimąsi. Ar galima remtis vien tik C.G.Jungo teorija? Galbūt šiuolaikinę visuomenę labiausiai įtakoja media?

Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Šiuo atveju kalbėsiu apie dailės terapiją, aptarsiu vaikų piešinius, jų naudojamas spalvas, formas ir atskleisiu ką jie reiškia, ką mums atskleidžia vaikų piešiniai.

Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y. atspindintis vaiko vidinį pasaulį, jo išgyvenimus.

Pluviofilas - asmuo mėgstantis lietų, ar randantis vidinę ramybę lyjant ar lietingomis dienomis.

Jei galvojate, kad apsilankius psichologo kabinete, reikia atsigulti ant kušetės ir pasakoti savo gyvenimo istoriją ir skaudulius, Jūs iš dalies esate teisus(-i), tik tokia psichologo darbo dalis yra labai maža.

Psichologas yra universalus specialistas, kuris gali pasitarnauti ne tik sprendžiant Jūsų asmeninio gyvenimo bėdas, tačiau ir darbinėje srityje.

Pateiksime pavyzdį:

Psichologai dirbo Jungtinės Karalystės kelių tyrimo laboratorijoje, projektuodami naują šalies greitkelių sistemą.

Uždavinys: Psichologų grupei buvo iškeltas specialus uždavinys- kaip suprojektuoti kelių ženklus bei rodykles, kad artėdami prie jų maždaug 110km/h greičiu vairuotojai galėtų viską lengvai perskaityti ir suspėtų laiku nuspręsti. Štai koks konkretus klausimas, į kurį ši grupė ieškojo atsakymo: kokius greitkelio ženklų simbolius lengviausia perskaityti, kokia turi būti raidžių forma bei dydis ir kokiame fone jos turi būti parašytos?

Tyrimas: Laboratorinėmis sąlygomis, kad būtų galima griežtai kontroliuoti kintamuosius, psichologai pateikė lenteles (sumažintas atitinkamu masteliu) su miestų pavadinimais bei kitais užrašais, keisdami raidžių šriftą, dydį, spalvą ir fono spalvą, taip pat pateikė žodžių ir simbolių derinius. Galutinis rezultatas, kurį jie siekė įvertinti, buvo kompleksinis reakcijos greičio ir suvokimo tikslumo rodiklis. Tuo metu rodyklių užrašai keliuose buvo rašomi juodomis didžiosiomis raidėmis baltame fone.

Rezultatas: Remdamiesi tyrimo rezultatais, psichologai pasiūlė naudoti baltus simbolius ir mažąsias baltas raides vidutinio mėlynumo fone. Šiuo rezultatu buvo pasinaudota, ir pradėtos projektuoti atitinkamo dydžio kelio rodyklės su rekomenduojama fono spalva bei mažosiomis baltomis raidėmis, kurios pradėtos naudoti visame kelių tinkle. Dauguma Jungtinės Karalystės vairuotojų tai nuo pat mažens pažįstamas dalykas. Tokie ženklai - įprasta greitkelių sudėtinė dalis.

Psichologinės žinios bei koncepcijos, kuriomis grindžiama ši situacija. Šis tyrimas buvo atliktas JK kelių tyrimo laboratorijoje maždaug prieš keturiasdešimt metų; o mes šiandien naudojamės jo rezultatais, kai važiuojame greitkeliu. Žmogiškieji suvokimo ir pažintiniai procesai per šį laiko tarpą reikšmingai nepakito; taip pat nėra reikalo keisti vartotojų naudai jau sukurtos aplinkos, jei jos dizainas pagrįstas svariais tyrimų rezultatais. Čia buvo pasinaudota jau egzistuojančių gebėjimu - mokėti skaityti normaliai išspausdintą tekstą. Važiuojantiems greitkeliu nereikėjo išsiugdyti naujo įgūdžio, kuriuo jie retkarčiais naudotųsi. Aplinka buvo suformuota taip, kad atitiktų vartotojo gebėjimus, - tai ir yra svarbiausias ergonomikos tikslas.

Jei kyla klausimų, kaip psichologas gali pasitarnauti Jūsų darbo srityje - rašykite mums (info[eta]teipsiko.lt), mes mielai jums atsakysime!

Šaltinis (Nik Chmiel (2000) Introduction to Work and Organizational Psychology: a European perspective, Blackwell Publishing Ltd 2000, ISBN 0-631-20676-0)

Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus.  Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko– tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.

Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, stebėjimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypač, jeigu papildomai reikia įvertinti vaiko ar tėvų psichosocialinį funkcionavimą ar pažintinius gebėjimus), mokslinės literatūros analizė, kt.

Tikslai:

Teikti mokamas paslaugas advokatams, prokurorams, teisėjams, valstybinėms institucijoms, visuomenės atstovams;

Susieti:
      Teismo psichologijos ekspertus;
      Teisės psichologijos specialistus;
      Psichologijos profesionalus;
      Lietuvos Universitetų teisės psichologijos studentus;

      turėti teisės psichologijos naujienas vienoje vietoje
      turėti prieinamą biblioteką teisės psichologijos klausimais (referevimo sritį)

Uždaviniai:

        Rengti informacinius pranešimus spaudai;
        Informuoti teismus apie teisės psichologo galimybes;
        Informuoti advokatų kontoras apie teisės psichologo galimybes;
        Informuoti prokuratūras apie teisės psichologo galimybes;
        Plėsti visuomenės suvokimą apie teisės psichologijos specialistų paslaugų spektrą;
       

Pagal galimybes kelti kvalfikaciją:
        Rengti žinių plėtimo kursus,
        Dalyvauti rengiamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.
        Megzti bendradarbiavimo santykius su užsienio panašaus profilio organizacijomis
        Skatinti bendraminčių grupes(Diskusijas perkeliant į Forumus).

Veiklą vykdome visoje Lietuvoje.

  Jei turite klausimų, ar manote, kad galime jums padėti -skambinkite +370 672 63371 arba rašykite mums: info@teipsiko.lt

		Teisės psichologai padeda advokatams: Teisės psichologai padeda suformuoti klausimus ekspertams/specialistams pagal bylos medžiagą; Teismo psichologinių išvadų rašymas Baudžiamojo, Civilinio, Administracinio proceso bylose -->;  Teismo psichologinių išvadų pavyzdinė lentelė pateikta čia. Teisinio proceso dalyvio psichologinis įvertinimas -->; Dalyvauti apklausiant nukentėjusiuosius/kaltinamuosius, siekiant išvengti šališkų parodymų ar poveikio liudytojui-->; Tėvų vertinimas sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą; Dalyvavimas teismo posėdžiuose, kaip specialistai, atsakant į  psichologijos tematikos klausimus.
		Teisės psichologai dirba su teisėtvarkos institucijomis: Penetencinių programų rengimas; Konsultavimas rengiant penetencines reabilitacijos programas; Neblaivių bei prasižengusių bandomuoju laikotarpiu vairuotojų reabilitacinių grupių vedimas; Nešališka įkalintų asmenų konsultacija;
		Teisės psichologai dirba visuomenei: Taikinamasis tarpininkavimas (Mediacija): gali būti naudojama šiais atvejais; Psichologinis konsultavimas; žmonių patyrusių viktiminį įvykį konsultacija; Konsultacinių grupių vedimas; Apklausų vykdymas, duomenų apdorojimas;

Tei-Psi-Ko yra pirmoji ir kol kas vienintelė teisės psichologus vienijanti kontora visoje Lietuvoje.

Tei-Psi-ko misija - teisės psichologijos, kaip mokslo bei pasiekimų, skatinimo bei integracijos visuomeninėse struktūrose. 

Vizija - teisės psichologas yra teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, padedantis spręsti visuomenės atstovų problemas, bei prisidedantis prie teisės bei psichologijos mokslų, bei jų pritaikymo praktikoje, tobulėjimo.

Tei-Psi-Ko tikslai

Teisės psichologija - taikomosios bei socialinės psichologijos šaka, tirianti psichologinius teisinės sistemos aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius bei veikiamus asmenis, taikanti psichologijos teorijas, metodus bei žinias.

Mes visiškai pasitikime tuo, ką darome, ir mes patys esame pokytis to, ką norime matyti.