"Non omne quod nitet aurum est!"

Taikinamojo tarpininkavimo trūkumai

Tatjana Gražinskaja magistrinio darbo tema "TAIKINAMASIS TARPININKAVIMAS (MEDIACIJA) IR JO DIEGIMO PROBLEMOS LIETUVOJE" išvadose rašo:

Ekspertų apklausa atskleidė, kad Lietuvos visuomenė kol kas nėra pasiruošusi priimti bei taikyti tokias naujoves, kaip taikinamasis tarpininkavimas, dėl žemiau pateiktų priežasčių:

  • visuomenėje stokojama informacijos apie šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, todėl jo vengiama.

  • Žmonės nėra psichologiškai pasirengę atskleisti neretai privačią informaciją pašaliniam asmeniui (tarpininkui).

  • Susipriešinę (konfliktuojantys) žmonės yra linkę kovoti tarpusavyje, siekdami nubausti, pamokyti vienas kitą net negalvodami apie konstruktyvų ginčo išsprendimą.

  • Negalima paneigti ir Lietuvos žmonių teisinio nihilizmo egzistavimo bei bendrosios teisinės kultūros stokos, kurie, taipogi, stabdo šio proceso greitesnė visuomenės pripažinimą bei vystymąsi.

  • Ekspertų nuomone, yra galima tam tikra prielaida, kad ne visi teisinės bendruomenės atstovai (ypač advokatai) palaiko taikinamojo tarpininkavimo diegimą Lietuvoje. Vieni jų mato dar vieną profesinės veiklos sritį, kuomet, kiti, priešingai – yra įsitikinę, kad uzurpuojama jų profesinė sritis, veiklos niša bei darbo vietos, kas neišvengiamai sąlygoja ir jų pajamų mažinimą. Tokiu atveju tikrai iš advokatų pusės naivu būtų tikėtis mediacijos propagavimo, rekomendavimo savo klientams. Greičiau būtų pabrėžiami realiai egzistuojantys mediacijos trūkumai, akcentuojami nesėkmingi atvejai.

  • Kaip vieną iš svarbiausių problemų, stabdančių taikinamojo tarpininkavimo Lietuvoje plėtojimą, paminėtinas, nepakankamas taikinamojo tarpininkavimo teisinis reglamentavimas bei būtinumas ir toliau kurti ir plėtoti šio proceso teisinę bazę.